Arabic |
lexicalization | ara: وزراء تعليم حسب البلد |
Belarusian |
lexicalization | bel: Міністры адукацыі |
German |
lexicalization | deu: Bildungsminister |
Esperanto |
lexicalization | epo: Ministroj pri eduko |
Indonesian |
lexicalization | ind: Menteri pendidikan |
Japanese |
has gloss | jpn: 文部大臣(もんぶだいじん)は、教育を担当する大臣。文相(もんしょう)とも言う。日本以外の国では、教育行政を担当する大臣を教育大臣(きょういくだいじん)、または教育相(きょういくしょう)と呼ぶことが多い。 |
lexicalization | jpn: 文部大臣 |
Lithuanian |
has gloss | lit: Švietimo ministras (Švietimo ir mokslo ministras, Švietimo ir mokslinių tyrimų ministras) - vykdomosios valdžios atstovas. Politinė pareigybė atsirado XX a. Palyginti naujas politinis postas. Klasikiniai ministrai - tokie kaip Gynybos ministras, Vidaus reikalų ministras, Teisingumo ministras ir Užsienio reikalų ministras, Finansų ministras, buvę dar absoliutizmo laikais). Sritis - švietimo politika. Vadovauja Švietimo ministerijai (ŠM). |
lexicalization | lit: Švietimo ministrai |
lexicalization | lit: švietimo ministras |
Norwegian |
lexicalization | nor: Undervisningsministre |
Russian |
lexicalization | rus: Министры образования |
Castilian |
has gloss | spa: El Ministro de Educación o Instrucción Pública es un alto funcionario del Poder Ejecutivo a cargo del Ministerio de Educación, organismo encargado de las funciones ejecutivas relacionadas con la instrucción, como la administración de los establecimientos públicos en todos los niveles, y la supervisión de los establecimientos privados o locales no administrados directamente por el gobierno central. Suele estar encargado también de la ciencia y la tecnología, y de los organismos dedicados a la investigación. |
lexicalization | spa: Ministro de Educacion |
lexicalization | spa: Ministro de Educación |
lexicalization | spa: Ministros de Educación |